Įgyvendinti Projektai

Po tais pačiais sparnais – kai gerumas pakelia mamas virš skausmo

Liepos 25 dieną Judrėnuose įvyko ypatinga labdaros ir paramos fondo „Tuk Tuk Širdelė“ organizuota stovykla mamoms „Po tais pačiais sparnais“.

Ši diena buvo skirta mamoms, kurios kasdien eina labai sunkų, dažnai nematomą kelią.

Yra mamos, kurių meilė niekada nesibaigia.

Yra mamos, kurios kiekvieną rytą pradeda nuo klausimo – kaip šiandien jausis mano vaikas?

Yra mamos, kurios dienas ir naktis praleidžia šalia sunkiai sergančių vaikų. Jos slaugo, guodžia, apkabina, nemiega naktimis ir tyliai neša naštą, kurios dažnai niekas nemato.

Yra mamos, kurios metų metus gyvena tarp ligoninių durų, laukimo, nežinomybės ir vilties.

Ir yra mamos, kurios patyrė didžiausią gyvenimo skausmą – neteko savo vaikų. Tačiau meilė vaikui niekada nedingsta. Ji lieka širdyje amžinai.

Būtent šioms mamoms ir gimė erdvė, kurioje jos gali būti suprastos, išgirstos ir bent trumpam pamiršti kasdienį skausmą.

Stovykla „Po tais pačiais sparnais“ tapo diena, kupina emocijų, bendrystės ir šviesos.

Tą dieną mamos kilo į dangų. Skrydis lėktuvu buvo ne tik nauja patirtis, bet ir ypatinga emocija, kuri palietė kiekvieną. Kai kurios mamos dalijosi, kad skrydžio metu jautėsi tarsi priartėjusios prie savo vaikų, tarsi galėjo trumpam pakilti virš kasdienio skausmo.

Ši diena priminė, kad net ir po didžiausių gyvenimo išbandymų širdyje gali atsirasti vietos džiaugsmui, grožiui ir naujiems prisiminimams.

Mamos kartu kūrė, bendravo, ilsėjosi gamtoje, dalyvavo bičių edukacijoje, savo rankomis gamino žvakes – mažus šviesos simbolius, kuriuos parsivežė namo.

Jos turėjo galimybę pabūti gamtos apsuptyje, pamaitinti danielius, pasimėgauti ramybe ir tiesiog pabūti savimi – ne tik stipriomis mamomis, bet ir moterimis, kurioms taip pat reikia šilumos ir palaikymo.

Vakaro akimirkomis visos susibūrė prie ypatingo laužo. Keturios mamos uždegė ugnį, kuri tapo meilės, vilties, prisiminimų ir bendrystės simboliu.

Prie laužo dalijomės pokalbiais, šiluma ir jausmu, kad niekas šiame kelyje nėra vienas.

Šią ypatingą dieną užbaigė muzika – smuiko melodijos, kurios palietė kiekvieną širdį ir sukūrė nepakartojamą vakaro atmosferą.

Stovykla „Po tais pačiais sparnais“ dar kartą parodė, kad kartais viena diena, vienas apkabinimas, vienas nuoširdus žodis ar akimirka kartu gali tapti labai svarbia šviesa žmogaus kelyje.

Nes kai širdys susijungia gerumui – gimsta stebuklai.

Gerumas tampa sparnais, kurie padeda pakilti virš skausmo.

Širdys, kurios nepasiduoda

Ar įmanoma įkainoti mamos šypseną po tiek gyvenimo atnešto skausmo?

Į mūsų susitikimą susirinko 24 moterys, kiekviena atsinešusi savo istoriją, savo išgyvenimus, netektis ir kovas. Mūsų susitikimų tikslas – priminti mamoms, kad jos vis dar gali šypsotis, gali būti moteriškos, gali leisti sau bent trumpam sustoti ir pasirūpinti savimi. Nes kai griūva mama, griūva ir viskas aplink ją.

Dieną pradėjome pietumis, susipažinimo ratu ir atvirais pokalbiais. Kiekviena buvo išklausyta, suprasta ir priimta. Tai akimirkos, kurios gydo.

Po pietų mūsų laukė ypatingas smėlio džiazo pasirodymas, o vėliau kiekviena mama kūrė savo piešinį, leisdama kalbėti jausmams ir širdžiai.

Vakare mamos ruošėsi tapti tikromis dvaro damomis. Kiek džiaugsmo buvo jų akyse! Su kokiu įsijautimu jos puošėsi, fotografavosi ir mėgavosi akimirka. Nuostabi fotografė Sonata įamžino kiekvieną jų šypseną, kiekvieną žvilgsnį ir emociją.

Vėliau mūsų laukė jaukus piknikas su mamų atsivežtomis vaišėmis. Viena iš mamų vedė praktikas, kurios mus dar labiau suartino ir sujungė. Tai buvo susitikimas, kuriame netrūko nei juoko, nei ašarų. Ir visa tai mes priėmėme su meile.

Likome nakvoti, o rytą pasitikome su kava, šiltais pokalbiais ir bendryste. Tokie rytai primena, kad net po didžiausių audrų galima rasti ramybę.

Tai buvo nuostabus susitikimas, kupinas šilumos, supratimo ir vilties.

Ačiū kiekvienam, kuris prisideda prie šių susitikimų. Jūsų dėka mamos bent trumpam gali padėti savo skausmą į šalį ir prisiminti, kad jos yra svarbios, gražios ir vertos laimės.

Pasivaikščiojimas Debesyse

2024 metų sausį įvyko mūsų pirmoji „Tuk tuk širdele“ stovykla. Tada viskas dar buvo labai nedrąsu – pradėjome nuo 8 mamų.

Kiekvienoje kitoje stovykloje jų vis daugėjo. Augo ne tik skaičius, bet ir bendrystė, pasitikėjimas, atvirumas.

Tais metais stovyklos buvo ypatingos savo veiklomis – viena jų vadinosi „Pasivaikščiojimas debesyse“, kita vyko Palangoje, prie jūros, „Spote“.

Kiekviena stovykla tapo mažyčiu saugiu pasauliu, kuriame mamos galėjo būti savimi, dalintis, tylėti, juoktis ir tiesiog pabūti kartu.

Viskas Primena Tave

2025 metai „Tuk tuk širdele“ bendruomenei buvo kupini judėjimo, susitikimų ir labai skirtingų, bet giliai prasmingų patirčių.

Stovyklos vyko skirtingose vietose, su skirtingais svečiais ir praktikomis, tačiau jas visas jungė tas pats tikslas – būti kartu, išbūti jausmuose ir suteikti vienos kitoms atramą.

Ypatinga stovykla įvyko Krikštėnų dvare. Joje fotografas įamžino mūsų mamų portretus – tai buvo labai jautri, tyli ir kartu stiprybės pilna patirtis, leidusi pažvelgti į save kitu kampu.

Kita stovykla vyko Alytuje, kur turėjome jaukią tapybos valandėlę. Spalvos, teptukai ir tyla tapo būdu išreikšti tai, kas kartais lieka nepasakyta žodžiais.

2025 metais įvyko ir ypatingas labdaros vakaras „Viskas primena Tave“. Tai buvo vakaras, skirtas tiems, kurių jau negalime apkabinti, bet kurie visada lieka mūsų širdyse.

Jo metu įvyko labai jautri akimirka – berniuko Oktavijaus donoras iš Vokietijos atvyko susitikti su jo šeima. Tai buvo susitikimas, kuriame tilpo dėkingumas, gyvybės stebuklas ir begalinis žmogiškas ryšys.

Prieš šį vakarą Kaune buvo pasodintos liepos – kaip gyvas atminimo ženklas vaikams, kurių jau nebėra šalia, bet kurių vardai ir meilė toliau gyvena.

2025-ieji dar kartą priminė, kad net ir skausme gali gimti šviesa, bendrystė ir labai tikras, tylus buvimas kartu.

Išvyka į Kopenhagą

2026 metai „Tuk tuk širdele“ bendruomenei prasidėjo ypatingai.

Viena didžiausių mūsų kelionių – išvyka į Kopenhagą, kurioje dalyvavo net 32 mamos. Tai buvo ne tik kelionė, bet ir bendrystės, stiprybės ir artumo patyrimas.

Ten mus pasitiko mūsų fondo mama Skaistė – ji rūpinosi mumis visas 3 dienas, suteikdama namų jausmą svetur ir begalinę šilumą kiekvienai.

Taip pat vyko stovykla „Pasivaikščiojimas debesyse“, kur net 10 masažistų rūpinosi mūsų mamomis. Tai buvo ypatingas laikas, kai kūnas ir siela galėjo atsipalaiduoti, pailsėti ir būti pasirūpinti.

Kita stovykla vėl vyko Krikštėnų dvare, kur moterys turėjo galimybę išbandyti „Lili“ žaidimą – patirtį, kuri kvietė į žaismingumą, lengvumą ir buvimą čia ir dabar.

Dar viena stovykla vyko Telšiuose. Ten mamos buvo labai svetingai sutiktos ir ypatingai rūpestingai priimtos – kiekviena detalė buvo apgalvota tam, kad jos jaustųsi laukiamos ir saugios.

2026 metų pradžia dar kartą priminė, kaip stipriai auga mūsų bendrystė ir kaip svarbu yra vieta, kurioje gali tiesiog būti savimi.

Vaikų Onkologijos Skyrius

2026 metais pradėjome naują, labai jautrią veiklą – lankymąsi Vilniaus vaikų onkologijos skyriuje, kur palaikome mamytes.

Kai pasaulis griūva – mes esame šalia.

Mes pačios esame mamos, kurios šiame skyriuje išėjome su savo vaikais. Todėl tai nėra vieta, kurioje užsiveria durys širdyje. Mes išėjome iš ten, bet ji liko mumyse visam gyvenimui.

Todėl mes grįžtame. Ne kaip svetimos, o kaip tos, kurios supranta be žodžių.

Mes žinome jų skausmą, tylą, baimę ir laukimą. Žinome tai iš vidaus. Todėl atvykstame ne kalbėti daug, o būti – šalia, arti, tikrai.

Kad palaikytume. Kad išbūtume kartu. Kad primintume, jog net ir tamsiausiose akimirkose niekas neturi būti vienas.